Kalėdinė depresija

Kalėdos – „laimingiausias ir linksmiausias metų laikas“?  Kalėdinis periodas turėtų būti džiaugsmingas? Bet vien galvojimas apie Kalėdas Tave varo į neviltį ir svajoji, kad galėtum pramiegoti iki sausio vidurio…?.

Ore jaučiama panika, daugybė žmonių parduotuvėse, gatvėse, automobilių aikštelėse. Privalai susitikti su seniai matytais pažįstamais ir giminaičiais, ir visiems reikia šypsotis. O dar tūkstantį kartų rodomos TV reklamos, skatinančios pirkti tai, ko neišgalime…Pasipuošę žmonės, skanūs valgiai, gražios dekoracijos, lemputės, muzika, artimieji – tačiau kodėl vis tiek liūdna?

Visi aplinkui rėkte rėkia, kad turėtum būti linksmas ir laimingas, viskuo džiaugtis. Bet tie žodžiai, kad „turėtum…“ neleidžia Tau pasijusti geriau, netgi priešingai. Dar prisideda kaltės jausmas, kad gali ir kitam sugadinti Kalėdas savo prasta nuotaika, jei pats nebūsi linksmas.

Galbūt esi pavargęs, stengiesi, bet viena krizė seka po kitos, atrodo, kad visas pasaulis griūna ant Tavęs ir nieko negali pakeisti. Norisi tiesiog pasiduoti…Kartais aplanko mintys apie savižudybę. Galbūt jautiesi esantis giliausioje duobėje, neviltyje, ir kad niekas nepasikeis į gera, bus tik blogiau. Niekam Tu nerūpi ir niekas Tavęs nesupranta, nebeverta gyventi?

Depresija ateina nekviesta, nelaukta ir nepageidaujama. Ji padaro kai ką blogo su mumis – atima drąsą, pasitikėjimą savimi, sveikatą. Ji „apgavikė“, rodanti mums iškreiptą tiesą/faktus, kurie yra melas…