Kalėdinės dovanos

Visiems gerai žinoma „Kalėdinių dovanų karštinė“ ir neretas ja „susergame“ Kalėdiniu periodu. Per Kalėdas turime ypatingą progą apdovanoti tuos, kuriuos mylime – šeimą, draugus, artimuosius, taigi skubame, lekiame, nuoširdžiai „kratome“ pinigines ir švarkų kišenes, gal net imame paskolas, priperkame kalną įvairiausių daiktų, kuriuos skrupulingai vyniojame į šiugždantį, blizgantį popierių. Tuomet slepiame Kalėdų dovanas po eglute arba kišame į Kalėdų senelio maišą ir laukiame…mūsų mylimųjų šypsenų išvyniojus tik jiems skirtas dovanas! O ar visada žmonės taip elgėsi?

 

Šiek tiek istorijos, susijusios su Kalėdinėmis dovanomis…

 

Kalėdinių dovanų dovanojimas yra krikščioniška tradicija, susijusi su Jėzaus atėjimu į šį pasaulį. Gimus Kūdikėliui Jėzui, jam nešė dovanas piemenėliai bei trys karaliai – išminčiai. Išminčiai atkeliavo iš Rytų šalies į Jeruzalę ir klausinėjo, kur yra gimęs Jėzus, kadangi buvo matę užtekant Jo žvaigždę ir norėjo Jį pagarbinti. Išminčiai atnešė Jėzui aukso (simbolizuoja dovaną Jam, kaip karaliui), smilkalų (simbolizuoja dovaną Jam, kaip kunigui) ir miros (laidojimo tepalas tam, kuris mirs – Kristus mirė ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes). Taip atsirado Kalėdinės dovanos, kurios primena apie Trijų karalių dovanas Jėzui ir apie Dievo dovaną žmonijai  – Jo sūnų Jėzų Kristų. Dovanodami dovanas demonstruojame meilę, pagarbą, geranoriškumą kitiems. Dievas suteikia žmonėms daugybę dovanų. Viena jų – amžinasis gyvenimas tikintiems Jo sūnų Jėzų. Apie dovanojimą yra kalbėjęs ir Jėzus. Paskutinės vakarienės metu Jis pasakė, kad „ką padarysite mažiausiems mūsų broliams, man padarysite“. Jis kalbėjo apie pagalbą, gerumą, meilę kitam.

Kalėdinės dovanos iš pradžių buvo kuklios. Senovės Romoje žmonės dovanodavo vieni kitiems mažytes dovanėles metų pabaigimo proga. Romos imperatorius Kaligula buvo išleidęs įsaką, kuriuo įpareigojo Romos Administracijos pareigūnus dovanoti jam dovanas. Iš pradžių šios dovanos buvo alyvmedžio šakelės, tačiau jos nelabai džiugino Kaligulą. Taigi romėnų pareigūnai pradėjo dovanoti medų, pyragą kaip simbolius jų palinkėjimo, kad nauji metai būtų kupini saldumo, taip pat aukso, kad nauji metai būtų turtingi. Tai labai džiugino Kaligulą ir ši tradicijapaplito visoje šalyje – pavaldiniai dovanodavo dovanas savo šeimininkams, o vėliau ir šeimos nariai vieni kitiems.

 

 

Kalėdų dovanų krikščioniškoji tradicija neatsiejama nuo Kalėdų Senelio, kurio pirmtakas – Šv. Nikolajus. Šv. Nikolajus gyveno 4 a. ir buvo krikščionių vyskupas. Jis garsėjo savo dosnumu, gerumu, ypač rodomu vaikams. Jis dalino skanėstus ir smulkias dovanėles vaikams. Jis norėjo, kad vaikai pasidžiaugtų vaikyste, turėtų ką atsiminti, kadangi tais laikais berniukai jau nuo 8 metų buvo siunčiami dirbti, kad padėtų išlaikyti šeimas, o mergaitės nuo 5 metų padėdavo motinoms namų ruošoje ir maisto gamyboje. Pirmosios Kalėdinės dovanos buvo paprastos – pyragėliai, vaisiai, riešutai, lėlytės, drabužiai, saldainiai, apelsinai (tuo metu jie buvo ypatingas skanėstas, nes reti), rankdarbiai. Šv. Nikolajaus garbei tėvai palikdavo smulkias dovanėles, saldainių ir vaisių vaikams. Ši tradicija labai greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir iki 10 a. buvo taikoma beveik visose šalyse. Po pramonės revoliucijos dovanos pasikeitė iš rankų darbo į gamyklines, o atsiradus reklamai, komercializavosi. Ir šiais laikais Kalėdų Senelis (arba Šv. Nikolajus) Kalėdų išvakarėse aplanko kiekvienus namus ir padeda dovanas po eglute, bet tik tiems vaikams, kurie buvo geri visus metus.

 

Kalėdų eglutė, po kuria šiandien slepiamos dovanos, atsirado ne iš karto. JAV ir Didžiojoje Britanijoje Kalėdų išvakarėse vaikai kabindavo kojines ant lovos kojos arba šalia židinio, tikėdamiesi, kad, kol jie miegos, jos bus pripildytos skanumynų. Skandinavijoje vaikai tuo tikslu palikdavo batus ant židinio. Ši tradicija kilo nuo legendos apie vargšes seseris, kurios negalėjo ištekėti, nes neturėjo pinigų kraičiui. Šv.Nikolajus jas išgelbėjo kiekvienai padovanodamas po auksinę monetą – viena pateko per kaminą ir įkrito į batus, kurie buvo palikti ant židinio; kita pateko per langą ir įkrito į kojinę, pakabintą virš židinio džiūti.

 

 

XVI a. pradėta puošti medžius ir dėti dovanas ant jų šakų ir po jais. Tradicija keistis dovanomis išpopuliarėjo XIX a. viduryje Didžiojoje Britanijoje išplatinus karalienės Viktorijos ir princo Alberto bei jų vaikų nuotrauką, kurioje jie stovėjo prie Kalėdų eglutės. Šeimoje jie turėjo tradiciją keistis dovanėlėmis. Atsiradus Kalėdų eglutei, dovanos tradiciškai pakuojamos, puošiamos ir dedamos po eglute bei atidaromos Kalėdų išvakarėse arba ryte.

 

 

Skirtingose šalyse skiriasi Kalėdinių dovanų teikimo laikas. Olandijoje Kalėdų dovanos dovanojamos Šv. Nikolajaus dieną (gruodžio 6 d.). Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje yra net 2 dovanų dovanojimo dienos – gruodžio 5 d., kai dovanojamos smulkios Kalėdinės dovanėlės, ir gruodžio 24 d. – pagrindinių Kalėdų dovanų dovanojimo diena. Ispanijoje dovanos teikiamos sausio 6 d. (per Trijų Karalių šventę), Rusijoje – Naujųjų metų išvakarėse, na, o Lietuvoje – Kalėdų išvakarėse arba ryte (gruodžio 24-25 d.).

 

Šiandien daugelis skundžiamės, kad Kalėdos tapo per daug komercinės ir, pirmiausia, dėl Kalėdinių dovanų. Mes išleidžiame krūvas pinigų, gal net jų specialiai skolinamės, kad pripirktume kalnus daiktų, kad kažką „nudžiugintume“, o gal tik atliktume pareigą…Bet svarbiausia, kaip rodo, Kalėdų dovanų istorija, yra visai ne tai, kiek išleisime pinigų. Svarbiausia, parodyti dėmesį, meilę, rūpestį, gerumą tiems, kuriems labiausiai to reikia, kurie galbūt per didžiausias metų šventes liūdi…Ne visada tik materialūs dalykai teikia džiaugsmą, ne visada reikia tik jų. Pagalvokime apie „mažiausius mūsų brolius“, kaip sakė Kristus, ir Kalėdinės dovanos atneš prasmingumo jausmą ir tikrą dovanojimo džiaugsmą, kurių taip ieškome…

Clipart

Būkit palaiminti dovanodami dovanas iš širdies, mielieji!