Anglija
Anglijoje kalėdinės dovanos laikomos kalėdinėse kojinėse ir po Kalėdų eglute. Kalėdų vainikas yra padarytas iš bugienio su 3 violetinėm, 1 rožine ir 1 balta žvakute. Namai puošiami bugienio, gebenės, amalo šakelėmis. Tradiciniai patiekalai – Kalėdų kalakutas su spanguolėmis, pastarnokais ir keptomis bulvėmis bei kalėdinis pudingas. Kūčių vakarą šeimos eina į mišias. Anglijos karalienės kalėdinis sveikinimas per televiziją Kalėdų rytą – kasmetinė Kalėdinė tradicija. Šį sveikinimą stebi ir klauso daugybė gyventojų Anglijoje. Populiaru dainuoti kalėdines giesmes, vaidinti Kalėdų pantomimos teatrą. Antrąją Kalėdų dieną vaikai renka pinigus, saldainius, smulkias dovanėles labdarai į dėžutę ir po to juos išdalina vargšams
Argentina
Argentinoje Kalėdų metu šilta ir nėra sniego. Čia švenčiamas Adventas. Kalėdų išvakarėse šeimos eina į bažnyčią, vakarieniauja lauke, šoka, stebi fejerverkus, leidžia į dangų popierinius žibintus, atidaro kalėdines dovanas, rastas po eglute ir tik tada eina miegoti. Kai kurios šeimos bendrauja, linksminasi visą naktį ir tuomet miega Kalėdų dieną. Stalui ruošiamas kalakutas, kiauliena, įdaryti pomidorai, Kalėdų duona, pudingas, vaisiniai gėrimai. Namai puošiami raudonomis ir baltomis girliandomis. Čia kalėdiniu medžiu gali tapti bet kuris medis, nebūtinai eglutė. Medžiai puošiami vatos kamuoliukais, primenančiais sniegą, gėlėmis, žaisliukais, nėriniais, žvakėmis. Prie Kalėdų medžio pastatoma prakartėlė. Argentinoje taip pat švenčiama Trijų Karalių šventė.
Australija
Kalėdos Australijoje visai nebaltos ir nešaltos, kadangi išpuola per patį vidurvasarį, kai oro temperatūra apie 30 laipsnių. Kadangi puikus oras, televizorius nėra populiari pramoga per Kalėdas. Gatvėse vyksta didžiulė karnavalinė eisena, sudaryta iš klounų, šokėjų, muzikantų ir kt., kurie laukia Kalėdų Senelio atvykimo. Atvykęs Kalėdų senelis savo elnius pakeičia kengūromis ir pasikeičia drabužius į gerokai „karštesnius“. Įprasta, kad Kalėdų senelis atvyktų ant banglentės. Taip pat yra tradicija Kūčių vakarą susirinkti lauke ir dainuoti kalėdines giesmes žvakių šviesoje. Kalėdų dieną šeimos kepa mėsą ant grotelių paplūdimiuose, taip pat valgo jūros gėrybes, dalyvauja ar stebi jachtų regatą.
Estija
Dovanas vaikams palieka elfai šlepetėse, paliktose ant palangės. Prieš gaudami dovanas, vaikai dainuoja ir deklamuoja eilėraščius. Tradiciniai valgiai: kiauliena su raugintais kopūstais, keptos bulvės, dešrelės, bulvių salotos su burokėliais, o desertui estai valgo meduolius ir marcipaną. Kalėdų dieną gruodžio 25 d. lankomi artimieji.
Etiopija
Afrikoje Kalėdos švenčiamos sausio 7 d. Žmonės eina į bažnyčią apsirengę plonais baltais drabužiais (shamma). Vyrai sėdi atskirai nuo moterų. Ateidami į bažnyčią žmonės gauna žvakutes. Mišios trunka apie 3 val. Po to vyksta šokiai, puotavimas, žaidimai. Prieš Kalėdas sausio 6 d. dauguma pasninkauja. Tradiciniam kalėdiniam stalui priklauso raugintas blynas (kaip duona – injera), aštrus troškintas viščiukas. Vaikai gauna labai paprastas dovanėles, dažniausiai drabužius, suaugusieji dovanomis nesikeičia. Manoma, kad vienas iš Trijų Karalių, aplankiusių kūdikėlį Jėzų, buvo kilęs iš Etiopijos. Po 12 dienų, t.y. sausio 19 d. etiopai švenčia Kristaus krikštą, taip pat pasipuošia baltais drabužiais, groja perkusija, dalyvauja šventinėje procesijoje.
Indija
Kalėdoms indai puošia bananų ir mango medžius, kadangi eglutės ten neauga. Namus ir bažnyčias puošia molinėmis aliejinėmis lemputėmis (kartais uždeda ant namų stogų kaip simbolį, kad Jėzus yra pasaulio šviesa), mango lapais bei raudonomis gėlėmis – puansetijomis. Šeimos varžosi tarpusavyje, kas pastatys namuose gražiausią prakartėlę. Jie dovanoja dovanas šeimos nariams bei dalina labdarą vargšams. Kūčių naktį lankomos vidurnakčio mišios.
Ispanija
Kalėdos Ispanijoje labai linksmos. Švenčiama nuo gruodžio 8 d. iki Trijų Karalių. Dekoracijos pasižymi Jėzaus gimimo scenomis (statomos prakartėlės namuose, bažnyčiose). Ispanijos regione Katalonijoje įprasta padėti rąstą, užklota marška ir po juo slėpti dovanas. Kūčių vakarą valgoma vakarienė, kuri gali tęstis iki 6 val. ryto. Mėgstami patiekalai iš jūros gėrybių, sriubos, avienos, kalakutas su triufeliais. Desertui valgoma nuga iš medaus, kiaušinių, migdolų; marcipanai. Kūčių vakarą namuose uždegamos mažos aliejaus lemputės, lankomos vidurnakčio mišios. Po Kūčių vakarienės ir mišių žmonės eina į gatves su žibintais, šoka (tradicinis šokis jota), skambant gitaroms ir kastanjetėms, dainuoja, vaikai muša būgnelius su žvangučiais. Niekas nemiega. Vaikai laukia dovanų Kalėdų rytą ir Trijų Karalių dieną (tam jie sausio 5 d. padeda batus ant lango, durų slenksčio arba balkone ir į batus prideda šieno, morkų, miežių – maisto trijų karalių kupranugariams ir arkliams, vietoj jų ryte randa dovanų). Trijų karalių dieną gatvėse vyksta šventinės eisenos.
Italija
Kalėdų šventimas Italijoje trunka apie mėnesį nuo gruodžio 8 d. iki sausio 6 d. Viena iš kalėdinių tradicijų – vaikai, užuot rašę dovanų sąrašus Kalėdų seneliui, rašo meilės laiškus tėvams. Laiškai padedami po šeimos galvos (tėčio) lėkšte per Kūčių vakarienę ir po vakarienės perskaitomi. Savaitę iki Kalėdų vaikai lankosi pas kaimynus, draugus persirengę piemenėliais, dainuoja kalėdines giesmes, groja dūdelėmis, už tai gauna pinigų ir gali nupirkti dovanų. Mėgstama statyti prakartėles – trikampio formos, papuoštos spalvotu popieriumi, kankorėžiais, vaisiais, žvakutėmis, dovanėlėmis. Kalėdinės dovanos dedamos į didelius dekoratyvius dubenis. Kai visa šeima susirenka drauge, kiekvienas traukia iš dubens savo dovaną. 24 val. iki Kūčių vakarienės pasnikaujama. Kūčių vakarienei (it. Cenone) ruošiami spageti, ančiuviai, lazanija, daržovės, vaisiai, saldumynai, salotos, sūris. Desertas – itališkas kalėdinis pyragas (Panettone) – sausas vaisinis biskvitinis pyragas. Italijoje vaikai laukia dovanų iki Trijų Karalių šventės, tam jie pakabina kojines virš židinio. Dovanas atneša sena teta la Befana. Geri vaikai gauna dovanas, o blogi – angliukus. Kalėdų dieną vaikai gauna tik smulkias dovanėles.
Japonija
Kalėdos Japonijoje – darbo diena. Kalėdų laikotarpiu namai Japonijoje puošiami visžalėmis šakelėmis. Mėgstama keistis dovanomis. Kalėdos japonams nėra šeimos šventė. Jie nevalgo kalakutų ar pudingų, bet stengiasi tą dieną padaryti kažką gero, pavyzdžiui lanko ligonius. Kalėdų dieną valgoma vištiena, įprastas desertas – baltas biskvitinis pyragas su kremu ir braškėmis.
JAV
Kalėdinis laikotarpis JAV prasideda Padėkos diena, t.y. ketvirtą lapkričio ketvirtadienį. Tą dieną vyksta šventinė eisena su Santa Klausu ir kitais kalėdiniais personažais. Amerikoje per Kalėdas keičiamasi dovanomis, teikiami sveikinimai. Šventė prasideda nuo Kūčių vakaro ir vidurnakčio mišių. Vakarienei įprasta valgyti kalakutą, žąsį, antį ar kumpį su spanguolių padažu, slyvų pudingu arba moliūgų pyragų, riešutais ir vaisiais. Kūčių vakarą, prieš eidami miegoti vaikai pakabina kojines, tikėdamiesi, kad į jas jiems bus įdėta dovanėlių. Namai puošiami bugieniu, amalu, eglutėmis, blizgučiais, žaisliukais, saldainių lazdelėmis, elektrinėmis girliandomis. Mėgstama kurti prakartėles.
Kinija
Kalėdų laikotarpiu Kinija pasipuošia nuostabiais popieriniais žibintais ir lemputėmis. Eglutės (vadinamieji šviesos medžiai) puošiamos spalvoto popieriaus gėlėmis ir žibintais. Dažniausiai jos plastikinės. Vaikai kabina muslino kojines dovanoms. Dauguma žmonių Kinijoje, ypač kaimuose, iš viso nešvenčia Kalėdų. Nors Kinijoje pagaminama didžioji dalis visų plastikinių eglučių pasaulyje, dauguma žmonių net nežino, kam jos yra skirtos. Kinai krikščionys per Kalėdas lanko mišias, gieda giesmes. Vaikai gauna naujų drabužių ir žaislų, valgoma skani vakarienė, stebimi fejerverkai.
Latvija
Latvijoje Kalėdų senelis neša dovanas net 12 dienų, pradedant Kūčių vakarą. Dovanos dedamos po eglute. Tradiciniai kalėdiniai valgiai – virtos rudosios pupelės su kiauliena, maži pyragėliai, kopūstai ir dešrelės.
Lenkija
Per Kūčias lenkai pasninkauja, o per Kalėdas švenčia. Prieš valgydami kiekvienas sako palinkėjimus, dalinasi kalėdaitį, palaimintą vyskupo. Tradiciniai patiekalai – silkė, barščių sriuba ir makaronai, taip pat salotos, grybai, aguonpienis, vaisių kompotas. Ant Kūčių stalo įprasta turėti 12 patiekalų. Kūčių vakarienė pradedama valgyti, kai danguje pasirodo pirma žvaigždė, simbolizuojanti Betliejaus žvaigždę. Iki to laikomasi pasninko. Kartais ant grindų ar po staltiese paberiama šieno, prisimenant, kad gimęs Kristus buvo paguldytas ėdžiose. Po vakarienės uždegamos lemputės ant eglutės, bendraujama, dainuojamos giesmės, keičiamasi dovanėlėmis. Kūčių vakarą lankomos mišios, kitą dieną – per Kalėdas – lankomi artimieji ir draugai. Lenkijoje svarbus Adventas, keturi Advento sekmadieniai simbolizuoja 4000 metų belaukiant Kristaus.
Meksika
Meksikoje Kalėdos švenčiamos linksmai net iki vasario 2 d. 9 dienas prieš Kalėdas (nuo gruodžio 16 d.) žmonės vaikšto iš namų į namus taip atkartodami Juozapo ir Marijos kelionę į Betliejų ieškant vietos, kur praleisti naktį (La Posada – žvakių šviesos procesija), dainuoja, meldžiasi. Kalėdų naktį žmonės įdeda Jėzaus figūrėlę į prakartėles. Vaikai gauna dovanas per Kūčias ir per Trijų Karalių šventę. Kalėdų dieną vaikams užrišamos akys ir jie turi stengtis sudaužyti ištapytą molinę pinatą, pakabintą ant virvės ir pripildytą saldainių. Pinata gali būti apvali su 7 smaigaliais, simbolizuojančiais septynias didžiąsias nuodėmes arba gyvūno (asilo) ar paukščio formos. Sudaužius pinatą, vaikai bėga rinkti saldainių. Trys Karaliai pripildo vaikų batus saldainių, apelsinų, mandarinų, riešutų, cukrinių lazdelių, pinigų, aukso. Puansetija – tradicinė kalėdinė gėlė Meksikoje. Įprasta lankytis vidurnakčio mišiose Kūčių vakarą, kur dainuojamos lopšinės Jėzui. Iš Kalėdų stalo patiekalų populiari ovali saldi duona, papuošta cukruotais vaisiais (Rosca de Reyes), patiekiama su karštu šokoladu, kurios viduje paslepiama kūdikėlio Jėzaus skulptūrėlė (simbolizuoja poreikį surasti saugią vietą Jėzui gimti, kur negalėtų surasti karalius Erodas). Tas, kuris ją aptinka savo gabalėlyje, turi visus pakviesti į šventę vasario 2 d. – Žvakių mišių dieną ir nupirkti/padaryti naują rūbelį kūdikėliui Jėzui prakartėlėje. Vasario 2 d. minima kaip Jėzaus vedimo į bažnyčią ir vardo suteikimo diena.
Naujoji Zelandija
Kalėdos Naujoje Zelandijoje yra saulėtos, kadangi tuo metu ten vasara. Daug šeimų mėgsta tuo metu pasiimti atostogas ir pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose. Pohutukavos medis – tradicinis Kalėdinis simbolis, Naujosios Zelandijos kalėdinė eglutė. Tradicinis kalėdinis desertas – pavlova – tai slyvų pudingas su sezoniniais vaisiais. Vyksta gražiausiai papuošto Kalėdoms namo varžybos. Dėl šilto oro Kalėdų senelis dėvi maudymosi glaudes ir akinius nuo saulės, jis dažnai vaizduojamas buriuojantis, čiuožiantis vandeniu, plaukiantis, o dovanas pristatantis kanoja. Televizoriaus žiūrėjimas per Kalėdas nėra populiari pramoga šioje šalyje. Per Kalėdas per TV ir radiją neleidžiama transliuoti jokių reklamų.
Prancūzija
Kūčių vakarą vaikai pastato savo batus prie židinio arba po kalėdine eglute, kur jiems būtų įdėtos dovanos, taip pat dovanos – saldainiai, vaisiai, riešutai, smulkūs žaislai – kabinamos ant eglutės. Šeimos lankosi vidurnakčio mišiose, puošia namus prakartėlėmis su molinėmis statulėlėmis, valgo turtingą valgiais Kūčių vakarienę (pranc. Réveillon), kuri prasideda po vidurnakčio. Kai kuriuose regionuose įprasta ragauti net 13 desertų ant Kūčių stalo (iš riešutų, vaisių, tešlos). Tradicinis patiekalas – keptas kalakutas su kaštainiais arba kepta žąsis, jūros gėrybės, sūriai. Populiarus kalėdinis paprotys dainuoti kalėdines giesmes. Trijų Karalių šventei mėgstama kepti migdolinį Trijų Karalių pyragą ir jame paslėpti pupelę arba žaislinę karūnėlę, tas, kuris suranda ją savo gabalėlyje, skelbiamas dienos karaliumi arba karaliene. Kūčių vakarą į namus atnešamas didžiulis rąstas (vyšnios medžio) ir uždegamas židinyje. Jis paliekamas degti per naktį kartu su žvakėmis.
Rusija
Rusijoje Kalėdos švenčiamos nuo gruodžio 31 d. iki sausio 10 d., o Kalėdų diena – sausio 7 d. Rusijoje kalėdines dovanas vaikams atneša ne Kalėdų senelis, bet Babuška (senelė). Kūčių dieną įprasta pasninkauti iki pasirodant pirmai žvaigždei danguje, o tuomet skanaujama 12 Kūčių valgių, simbolizuojančių 12 apaštalų, be mėsos ir pieno. Pagrindinis valgis – rauginti kopūstai su spanguolėmis, kmynais, morkomis, svogūnais.
Švedija
Kalėdoms namų langus mėgstama puošti elektrinėmis žvakutėmis ir žvaigždutėmis. Dovanos teikiamos gruodžio 24 d. Vyksta procesijos į bažnyčias su žvakėmis. Eglutės puošiamos 2 dienos prieš Kalėdas, jos puošiamos žvakėmis, obuoliais, Švedijos vėliavėlėmis, šiaudiniais žaisliukais.
Vokietija
Kalėdoms Vokietijoje pradedama ruoštis gruodžio 6 d. Namai Vokietijoje puošiami lemputėmis, spalvoto stiklo dekoracijomis, Advento vainikais su 4 žvakutėmis. Advento laikotarpis labai svarbus, pildomas Advento kalendorius. Kalėdų senelis Nikolaus pas vaikus kartais lankosi su bloguoju Ruprechtu, kuris būna apsirengęs juodai ir jo paskirtis yra bausti vaikus, kurie blogai elgėsi, tačiau dažniausiai jis tik stovi šalia Nikolaus kaip perspėjimas būti geriems ir mandagiems. Dovanos paprastai teikiamos Kūčių vakarą. Šią tradiciją įvedį Liuteris, kuris sakė, kad dovanos turi būti dovanojamos ne už gerus darbus, bet kaip simbolis Dievo dovanos per Kristų. Dovanos dedamos po Kalėdų eglute, kuri puošiama gruodžio 24 d. Prie Kalėdų eglutės dainuojamos giesmės prieš atidarant dovanas. Tikintieji lanko vidurnakčio mišias po Kūčių vakarienės ir dovanų teikimo. Iš sotaus Kūčių stalo patiekalų mėgstamas karpis, bulvių salotos su dešrelėmis ir kopūstais, daržovių arba žirnių sriuba, kepta antis arba žąsis su slyvomis, obuoliais ir razinomis, kalėdiniai sausainiai ir meduoliniai nameliai. Kalėdų eglutė vokiečiams yra labai svarbi, nes būtent iš Vokietijos ji ir yra kilusi, dėl to kai kuriuose namuose jų yra ne po vieną, bet po kelias.
