Kalėdinės eglutės

Kalėdų eglutės istorija

 

 

Vieni šaltiniai teigia, kad Kalėdų eglutė kilusi iš Vokietijos, kiti – kad iš Latvijos.

 

Pirmą kartą, kiek yra žinoma, Kalėdų eglutė buvo panaudota 1500 m. Manoma, kad vokiečių protestantų reformacijos pradininkas Martynas Liuteris pradėjo tradiciją puošti medžius švenčiant Kalėdas. Legenda pasakoja, kad jis vaikštinėjo miške naktį prieš Kalėdas ir taip susižavėjo miško grožiu žiemą, kad nusikirto mažą eglutę, parsinešė ją namo ir papuošė žvakėmis, kurias jis uždegė Kristaus gimimo garbei kaip simbolį danguje spindinčių žvaigždžių, žiūrinčių žemyn į užgimusį kūdikėlį Jėzų.

 

Kita versija, kad Kalėdų eglutės pirmą kartą panaudotos Latvijoje Rygoje 1510 m. Manoma, kad ši eglutė buvo užžiebta Naujųjų metų proga ir papuošta popierinėmis gėlėmis.

 

Tradicija puošti Kalėdų eglutes populiarėjo lėtai. 1521 m. ankstesnėje Vokietijos srityje Elzase pirmą kartą pušis buvo papuošta Kalėdų šventei. 1539 m. Strasbūro katedroje eglutė buvo naudojama Kalėdų šventei. 1570 m. istoriniai įrašai rodo, kad Brėmene eglutė buvo papuošta vaisiais ir riešutais, kuriuos vaikai suvalgė Kalėdų dieną.

 

1700 m. kalėdinių eglučių tradicija paplito Šiaurės Vokietijoje. Žmonės pradėjo puošti medelius žvakėmis, kurias uždegdavo Kūčių vakarą. Eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti ir 1816 m. jau buvo eglutė Austrijoje Vienoje, o 1840 m. Prancūzijoje.

 

Puritonas Anglijos vadovas Oliveris Kromvelis apie 1649 m. uždraudė puošti kalėdines eglutes, kaip ir bet kokias kitokias linksmybes per Kalėdas. Draudimas galiojo Anglijoje ir Naujojoje Anglijoje (JAV). Tai tęsėsi iki XIX a., kai vokiečių ir airių imigrantų antplūdis Amerikoje išstūmė puritonų tradicijas.

 

Anglakalbėse šalyse (Anglija, JAV, Kanada) kalėdinės eglutės išpopuliarėjo XIX a. antroje pusėje. XIX a. dauguma amerikiečių Kalėdų eglutes laikė keistenybe, pagonybės simboliu, nors vokiečių naujakuriai, gyvenantys daugiausiai Pensilvanijoje, šią tradiciją jau turėjo iš seniau. Vokiečių ir olandų imigrantai atvežė kalėdinių eglučių tradiciją į JAV dar 1700 m.

 

Pirmosios Kalėdų eglutės į Angliją atkeliavo 1830 m. ir išpopuliarėjo po 1841 m., kai karalienė Viktorija ir princas Albertas papuošė Kalėdų eglutę savo vaikams Vinzoro pilyje. Karališkos šeimos nuotrauka prie eglutės pasirodė spaudoje. Karalienė Viktorija buvo populiari Anglijoje, viskas, ką ji darydavo, tuoj pat tapdavo mada visoje Anglijoje ir Naujoje Anglijoje JAV bei Kanadoje. Tuo metu eglutės Anglijoje buvo puošiamos žvakėmis, simbolizuojančiomis žvaigždes.

 

XIX a. pab. suaktyvėjo prekyba kalėdinėmis eglutėmis. JAV prezidentas Franklin Pierce 1850 m. turėjo pirmąją Kalėdų eglutę Baltuosiuose rūmuose. 1901 m. JAV buvo įkurta pirmoji kalėdinių eglučių plantacija. JAV prezidentas Calvin Coolidge 1923 m. pradėjo nacionalinės Kalėdų eglutės įžiebimo ceremonijų tradiciją Baltųjų rūmų pievelėje.

 

Lietuvoje Kalėdų eglutės ir jos šakos pradėtos puošti XX a. pr. Iš pradžių buvo puošiama obuoliais, spalvoto popieriaus pynėmis, saldainiais.

 

Kalėdų eglutės puošimo tradicijos

 

 

Eglutė Kalėdų šventei pasirinkta dėl to, kad tai visžalis medis, simbolizuojantis gyvybę ir amžino gyvenimo viltį. Kalėdų eglutės atneša į namus ne tik kalėdinę nuotaiką, bet ir malonų miško kvapą. Manoma, kad trikampė eglutės forma simbolizuoja Šv. Trejybę – Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šv. Dvasios.

 

Pirmosios Kalėdų eglutės Vokietijoje buvo puošiamos valgomais daiktaismeduoliais, obuoliais, vafliais, datulėmis, riešutais, marcipanais, spalvintais spragėsiais (panašumas su uogomis). Vėliau stiklo gamintojai pagamino stiklines dekoracijas, primenančias obuolius. Nuo XVIII a. ją pradėta puošti žvakutėmis, elektrinėmis girliandomis, blizgučiais, žaisliukais, saldainiais.

 

Iš pradžių eglutės viršūnė buvo puošiama kūdikėlio Jėzaus figūrėle, vėliau – angeliuku, kuris papasakojo piemenėliams apie užgimusį Jėzų arba žvaigžde, panašia į Betliejaus žvaigždę, kuri parodė kelią Trims Karaliams.

 

Kalėdinės eglutės blizgučiai buvo sukurti Vokietijoje – iš plonų kaltinio sidabro gijų. Kai jie pradėti gaminti iš plastmasės, labai išpopuliarėjo, kadangi buvo daug pigesni ir lengvesni nei sidabriniai.

 

1882 m. Tomo Edisono padėjėjas Edward Johnson pirmasis pasiūlė naudoti elektrines lemputes eglutei. Kadangi buvo bijoma, kad žvakutės, kuriomis puošiamos eglutės, gali sukelti gaisrą (1885 m. Čikagos ligoninė sudegė dėl eglutės žvakučių sukelto gaisro ir tai buvo ne vienintelis gaisras), 1895 m. JAV telefonistas Ralph Morris išrado pirmąją elektrinę girliandą. Jo dėka Kalėdos tapo saugesnės. 1908 m. JAV buvo bandoma uždrausti žvakučių naudojimą įstatymu dėl jų sukeliamų gaisrų šalyje.

 

Kalbant apie kalėdinių eglučių ūgį, europiečiai labiau mėgsta mažus medelius, apie 1,2 m aukščio, o amerikiečiai – aukštus, nuo grindų iki lubų.

 

Skirtingose šalyse skiriasi medelių puošimo tradicijos:

  •  Brazilijoje, Pietų Afrikoje Kalėdos išpuola vasarą, čia kartais pušys puošiamos mažais medvilnės gabalėliais, primenančiais sniegą.
  •  Švedijoje eglutes mėgstama puošti ne tik žvaigždutėmis, žaisliukais, bet ir snaigėmis iš šiaudų, spalvingais mediniais gyvūnėliais, spinduliuojančios saulės pavidalo juvelyriniais dirbiniais.
  •  Filipinuose turėti eglutę didelė prabanga, dėl to žmonės turi rankų darbo medelius iš bambuko lazdelių, padengtų ryškiaspalviu ryžiniu popieriumi ar celofanu, su kutais galuose.
  •  Kinijoje Kalėdų eglutės vadinamos „šviesos medžiais“, dažniausiai jos dirbtinės, papuoštos blizgučiais, popierinėmis gėlėmis, žibintais, girliandomis.

  •  Japonijoje Kalėdų eglės puošiamos smulkiais žaisliukais, lėlytėmis, popieriniais ornamentais, auksinio popieriaus vėduoklėmis, žibintais, vėjo varpeliais, origami gulbėmis, simbolizuojančiomis taiką.

Ne visose šalyse auga eglutės ar pušys, dėl to kaip Kalėdų medžiai naudojami kiti Kalėdų laikotarpiu žydintys, įspūdinti medžiai, pvz. Naujoje Zelandijoje tai raudonai žydintis Pohutakawa medis; Indijoje – bananmedis arba mango medis.

 

Dirbtinės kalėdinės eglutės

 

1747 m. buvo sukurti pirmieji dirbtinių kalėdinių eglučių pavyzdžiai Vokietijoje. Tie, kurie negalėjo sau leisti turėti natūralią eglutę, pasidarydavo piramides iš medžio ir puošdavo jas popieriumi, obuoliais, žvakėmis, kad atrodytų, kaip eglutė. Pirmuosius dirbtinius medelius taip pat darė iš plunksnų Vokietijoje, šepečio šerių JAV.

 

Dirbtinės kalėdinės eglutės išpopuliarėjo XX a. pr. Iš pradžių buvo populiarios dirbtinės eglutės iš dažytų stručio plunksnų. 1900 m. buvo kilusi trumpa mada baltos spalvos medelių. Dirbtinės eglutės buvo gaminamos iš plunksnų, popieriaus masės, metalo, stiklo, įvairaus plastiko (netgi pripučiamos).

Šiandien galime gauti įvairiausių dirbtinių eglučių – įvairių spalvų, dydžių, formų, netgi stovinčių žemyn viršūnėmis. Dirbtinė eglutė tarnauja ilgai, tačiau gamtoje suyra tik per šimtmečius. Daugiausiai dirbtinių eglučių pagaminama Kinijoje.

Natūralios eglutės suteikia buveinę miško faunai ir florai. Tam, kad jos subręstų ir būtų tinkamos kirsti Kalėdoms, turi praeiti vidutiniškai 7-10 metų. Jos be galo naudingos dar ir dėl to, kad valo orą. XIX a.savo kalėdines eglutes amerikiečiai nusikirsdavo šalia esančiuose miškuose. Šiandien didžioji dalis kalėdinių eglučių (apie 98%) išauginama ūkiuose, ir tik maža dalis nukertama natūralioje gamtoje.