Kalėdų istorija

Kalėdos yra didžiausia metų šventė visame pasaulyje. Kalėdinis laikotarpis prasideda Adventu, t.y. 4 savaitės (nuo ketvirto sekmadienio prieš Kalėdas) iki Kalėdų ir baigiasi Trijų Karalių švente, t.y. sausio 6 d. Advento metu krikščionys ruošiasi Kristaus gimimui. Padaromas Advento vainikas su keturiomis žvakutėmis, kiekvienos savaitės pradžioje uždegant po vieną. Kūčių vakarą bažnyčiose vyksta vidurnakčio mišios, namuose švenčiama artimųjų rate. Krikščionims Kalėdos – Kristaus gimimo paminėjimas.

 

 

Iki Kristaus gimimo, nuo  4 tūkst. m. pr. Kr. kasmet gruodžio viduryje – sausio pradžioje buvo švenčiamos viduržemio šventės, kurių metu aikštės puošiamos gėlėmis bei žvakėmis, keičiamasi dovanomis. Šios šventės ženklino ribą tarp senųjų ir naujųjų metų, saulės sugrįžimą. Mesopotamijoje tuo metu buvo švenčiami nauji metai. Persijoje ir Babilonijoje ši šventė vadinosi Sacaea, jos metu vergai ir šeimininkai apsikeisdavo rolėmis. Europoje – žiemos saulėgrįža. Skandinavijoje – Yuletide, saulės grįžimas. Romoje nuo gruodžio vidurio iki sausio 1 d. vykdavo žiemos šventė gatvėse, puotos, draugų lankymas, keitimasis dovanomis. Žydai šventė šviesos šventę gruodžio 25 d.

 

Tiksli Kristaus gimimo data nėra žinoma. Remiantis Evangelija pagal Matą, Jėzus gimė Mergelei Marijai mažame Judėjos miestelyje Betliejuje karaliaus Erodo dienomis. Tomis dienomis atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies pagarbinti gimusio žydų karaliaus, kelią jiems parodė žvaigždė. Trys karaliai (išminčiai Melchioras, Kasparas, Baltazaras) pagarbino kūdikėlį Jėzų ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų, miros. Erodas norėjo surasti ir sunaikinti kūdikį, kaip būsimą savo konkurentą valdyti šalį. Tačiau sapne įspėtas Juozapas pasiima kūdikį ir Mariją ir pabėga į Egiptą, kur prabūna iki Erodo mirties. Erodui mirus, Juozapas su Marija ir Jėzumi sugrįžta į Izraelio žemę, apsigyvena Galilėjos srityje, Nazareto mieste.

Remiantis Evangelija pagal Luką, Jėzus gimė Betliejuje, nes tuo metu buvo išėjęs imperatoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus ir Juozapas su Marija ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą Betliejų, kadangi Juozapas buvo kilęs iš Dovydo giminės. Marija tuo metu buvo nėščia ir jai atėjo laikas gimdyti. Ji pagimdė tvarte, šalia gyvulių, suvystė kūdikį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Toje apylinkėje laukuose nakvojo piemenys, kurie pakaitomis budėjo sergėdami savo bandą. Jiems pasirodė Dievo angelas, kuris pranešė apie gimusį Išganytoją Dovydo mieste. Piemenys nuskubėjo į Betliejų ir rado ten gimusį Jėzų bei jį pirmieji pagarbino. Jėzaus vardas jam buvo suteiktas po 8 dienų po gimimo. Apie vardo suteikimą Juozapui sapne buvo anksčiau pranešęs angelas: „duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės tautą iš nuodėmių.“ Taigi, kai gimė Jėzus, Roma buvo didžiulė imperija, valdoma Cezario Augusto, o Izraelis buvo valdomas karaliaus Erodo.

Pirmaisiais krikščionybės amžiais Kristaus gimtadienis nebuvo švenčiamas. 137 m. Romos vyskupas paskelbė, kad Jėzaus gimtadienis turi būti švenčiamas kaip iškilminga šventė. Kai kurie šaltiniai atskleidžia, kad vyskupas Šv. Teofilis iš Antiochijos (Romos imperijos miesto) apie 180 m. buvo pirmasis atskleidęs, kad Kristaus gimimo diena yra gruodžio 25 d. Kiti šaltiniai teigia, kad tai padarė Romos kunigas Šv. Ipolitas 2 a. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ši data buvo nustatyta Romos bažnyčios 273 m., kadangi sutapo su viduržemio švente, kuri buvo savo esme pagoniška. Bažnyčia norėjo paskelbti naują šventę, kuri būtų krikščioniška ir tokiu būdu būtų atsisakyta pagonybės. 375 m. ši data tapo oficialia Kristaus gimimo diena. Vakarų Romos bažnyčia šventė gruodžio 25 d., o Rytų bažnyčios šventė sausio 6 d. ir Kalėdas, ir Trijų Karalių šventę tą pačią dieną iki pat 5-6 a., kai gruodžio 25 d. išpopuliarėjo kaip Kalėdų diena ir daugelis Rytų valstybių perėjo prie šios datos.

 

XVII a. (1647 m.) Kalėdos Anglijoje buvo uždraustos. Šventę uždraudė anglų puritonai. Jie buvo protestantai ir norėjo „išvalyti“ Angliją nuo senų katalikiškų tradicijų, tarp jų ir Kalėdų šventimo. Tačiau dauguma žmonių vis tiek slapta šventė Kalėdas – nedirbo, rengė vaišes. 1660 m. Anglijos karaliumi tapus Karoliui II, Kalėdos buvo atkurtos. Žmonės puošė namus augalais, vėliau popierinėmis dekoracijomis, dovanojo vieni kitiems dovanas.

 

Kalėdos didele švente su eglutėmis, atvirukais, dovanomis, dekoracijomis, Kalėdų seneliu ir t.t. tapo tik XIX a. 1843 m. buvo sukurta pirmoji kalėdinė atvirutė. 1848 m. Anglijos karalienė Viktorija ir princas Albertas nusifotografavo prie Kalėdų eglutės, ši nuotrauka buvo išspausdinta laikraštyje ir nuo to laiko eglutės išpopuliarėjo visoje Anglijoje. 1862 m. sukurtas šiuolaikinis Kalėdų Senelio įvaizdis. 1882 m. išrastos elektrinės lemputės – girliandos.

 

Naujai susikūrusioje JAV Kalėdos buvo uždraustos ir tik 1836-1838 m. pradėtos švęsti legaliai trijose valstijose (Alabamos, Luizianos, Arkanzaso). Kalėdų tradicijos pradėjo plisti po visą šalį, prie to ypač prisidėjo vaikiškos knygutės, kuriose buvo rašoma apie kalėdinių eglučių puošimą ir Kalėdų senelio dovanas. Taip pat moteriški žurnalai, kuriuose buvo pristatomi būdai, kaip papuošti namus, pasigaminti dekoracijas Kalėdoms. Atsirado tradicinės Kalėdų spalvos – tai žalia, simbolizuojanti amžiną gyvenimą; raudona, simbolizuojanti Kristaus kraujo auką; mėlyna, simbolizuojanti dangų; balta, simbolizuojanti nekaltumą ir tyrumą; sidabrinė ir auksinė, simbolizuojanti  Dievo palaiminimų turtingumą.

 

 

Šiandien ne visose šalyse Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 d. Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Makedonijos, Serbijos, Etiopijos ortodoksai Kalėdas švenčia sausio 7 d., Armėnija – sausio 6 d. ir 19 d.

 

Pats žodis Kalėdos (angl. Christmas), naudojamas nuo 1038 m. ir reiškia „Kristaus mišios“, siekiant visiškai atsiriboti nuo pagoniškų tradicijų, kurios šiandien neturi jokios reikšmės. Kalėdos visame krikščioniškame pasaulyje siejamos su Jėzaus Kristaus gimimu, kuris atnešė žmonijai nuodėmių atleidimą ir amžiną gyvenimą, viltį ir meilę. Tai geroji naujiena, kurią verta švęsti ir skleisti kitiems. Dėl to mes ir švenčiame Kalėdas. Dėl to ši diena tokia ypatinga ir pilna džiugesio ir pagarbos. Nes tai gimtadienis mums mylimo ir labai brangaus Jėzaus – Emanuel, o tai reiškia „Dievas su mumis“. Tai pats reikšmingiausias gimtadienis visoje žmonijos istorijoje, kiek jos yra buvę ir kiek jos dar bus ateityje.

 

Kalėdos Lietuvoje

 

Lietuvoje Kalėdos švenčiamos nuo seno, iki krikščionybės priėmimo ši šventė buvo švenčiama kaip saulės grįžimo šventė, nuo kurios pradeda ilgėti dienos. Šiais laikais, nors Kalėdos tapo krikščioniška švente – Kristaus gimimo paminėjimas, vis dar yra išlikusių daugybė senoviškų tradicijų, nesusijusių su krikščionybe. Kalėdų eglutės Lietuvoje išpopuliarėjo tik nepriklausomybės metais, t.y. XX a. pab.