Puansetija – augalas tamsiai žaliais dantytos formos lapais ir ryškiai raudonais pažiedžiais. Įdomu tai, kad raudoni lapai nėra žiedai, bet pažiedžiai. Jie apsupa kuklius, smulkius geltonos spalvos žiedelius ir tokiu būdu pritraukia vabzdžių dėmesį, kurie kitaip jų nepastebėtų. Puasentijos žydi žiemą. Dažniausiai tai naminis augalas, mėgstantis rytinę saulę ir pavėsį dienos metu.
Puasentijos pažiedžiai dažniausiai yra raudonos spalvos, bet gali būti oranžiniai, šviesiai žali, kreminiai, rožiniai, balti, marmuriški. Tokią ryškią spalvą šie lapai įgauna dėl fotoperiodiškumo (jiems reikalingas 12 val. tamsusis periodas kelias savaites iš eilės, kad pakeistų spalvą, taip pat jiems reikia daug šviesos dienos metu, kad jų spalva būtų ryški ir šviesi).
Šis augalas nėra nuodingas, tačiau jo sultys gali suerzinti odą ar, jų išgėrus, sukelti skrandžio sutrikimų.
Šiuo metu yra išveista apie 100 skirtingų puansetijų rūšių. Populiariausios puansetijos – raudonos spalvos. Antroje ir trečioje vietoje – baltos ir rožinės spalvos puansetijos. Naujausios rūšys: „Sidabrinė žvaigždė“ – tamsiai rožiniai pažiedžiai ir margi lapai; „Citrininė snaigė“ – gelsvi pažiedžiai; „Kortezietiška bordo“ – tamsiai slyviniai pažiedžiai.
Tai populiariausias kalėdinis augalas. Šių augalų pardavimai sudaro apie 85% visų vazoninių augalų pardavimų kalėdiniu laikotarpiu. Apie 90% puansetijų yra eksportuojamos iš JAV. Apie 80% visų JAV puansetijų užauginama Paul Ecke ūkyje Kalifornijoje.