Apibūdinimas ir kilmė

Amarilis – svogūninė kambarinė gėlė nuostabiais dideliais varpelio formos ryškiaspalviais žiedais, panaši į leliją. Augalas išauga iš 5-10 cm skersmens svogūnėlio. Turi kelis dirželio formos 30-50 cm ilgio ir 2-3 cm pločio žalius lapus. Lapai išauga rudenį arba ankstų pavasarį, kai sušyla oras, ir laikosi iki pavasario pabaigos. Iš sausos žemės vėlyvą vasarą (rugpjūčio mėn.) svogūnėlis išleidžia 30-60 cm aukščio 1-2 belapius stiebus, kurių viršūnėje – grupė (4 ar daugiau) žiedų. Amarilio žiedai yra 6-10 cm skersmens su 6 taurėlapiais. Populiariausias amarilis – raudonžiedis, tačiau gali būti ir baltais, rožiniais, oranžiniais, kreminiais, persikiniais, rausvai raudonais, lašišų spalvos žiedais su vientisais, margais ar dryžuotais raštais. Gėlė žydi žiemą, per Kalėdas.

Amariliai kilę iš Pietų Amerikos tropinio ir subtropinio klimato. Kultivuojama nuo XVIII a. pr. iš svogūnėlių arba sėklų. Pavadinimas „Amarilis“ kilęs iš lotyniško žodžio „amarysso“ – švytėti.

 

 

Šis augalas populiarus dėl nuostabių egzotiškų žiedų, kuriais pasipuošia žiemą, ir lengvos priežiūros.

 

Augalas netoleruoja šalčių ir karščių. Jiems reikia sauso poilsio periodo tarp lapų augimo ir žiedų varpų subrendimo.