Apibūdinimas ir tradicijos

Amalas žinomas dėl savo baltų uogų. Jis labai populiarus kaip Kalėdinė žiemos dekoracija.

 

Tai pusiau parazitinis visžalis augalas, augantis 60-150 cm skersmens kabančiais krūmeliais, prisitvirtinęs prie medžių šakų ir kamienų ir naudojantis šių medžių maistines medžiagas, taip pat teikiantis maistines medžiagas ir buveinę kai kurioms gyvūnijos rūšims. Augalas auga ant lapuočių medžių, turinčių minkštą žievę – obelų, liepų, tuopų, uosių, gudobelių, gluosnių. Retai auga ant ąžuolų ir kriaušių. Neauga ant visžalių medžių.

 

Amalas išauga tik iš sėklų. Jas platina paukščiai, ypač strazdai, lesantys amalo uogas. Amalas neturi šaknų. Jo lapai lygūs, liežuvėlio formos, gelsvai žalsvos spalvos, visžaliai, augantys poromis. Žiedai neišvaizdūs, smulkūs, geltonos spalvos; žydi gegužės mėn. Uogos rutuliškos, lygios, lipnios, baltos, augančios kekėmis po 2-6 uogas; prinoksta gruodžio mėn. Šio augalo nuodingi lapai, stiebai, vaisiai.

Amalas natūraliai randamas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šio augalo šakelė pavaizduota JAV valstijos Oklahomos vėliavoje.

 

Yra sena tradicija bučiuotis po amalo puokštėmis Kalėdiniu laikotarpiu – vyras ir moteris, kurie susitiko po kaban